TREČIOJO AKIES VOKO UŽDEGIMAS - KAIP PADĖTI SAVO AUGINTINIUI?

Tai, kad akies obuolį supa du vokai, mums yra natūralu. Įdomu tai, kad šunys turi papildomą akių apsaugą - trečiąjį voką. Kai gyvūnas sveikas, matome tik nedidelę jo dalį, tačiau kai jis serga, trečiasis vokas yra labiau matomas ir kelia rūpestį prižiūrėtojams. Ką daryti, kai šuo serga trečiojo voko uždegimu?

Kas yra trečiasis vokas?

Trečiasis vokas tai nedidelė struktūra, kuriai tenka atlikti svarbias užduotis. Jis gali būti netoli apatinio voko, tačiau didžiausia jo dalis užima vidinį akies kampą. Kaip ir bet kuris kitas vokas, gali judėti per akies obuolį. Šis judesys ne tik apsaugo rageną, bet ir padeda pasiskirstyti ašarų plėvelei, Ji labai svarbi, kad būtų tinkamai sudrėkinta išorinė akies obuolio dalis.

Trečiojo voko liauka atlieka dar vieną labai svarbią funkciją. Ji gamina vandeninę ašarų plėvelės dalį ir net į ašaras įeinančius imunoglobulinus. Tai labai svarbu, kad būtų tinkamai sudrėkinti vokai, nuplauti į junginės maišelį patekę svetimkūniai (pvz., žiedadulkės) ir apsaugota ragena.

Kaip atrodo trečiojo voko uždegimas?

Dažniausi simptomai, lydintys trečiojo voko uždegimą, yra jo paraudimas, taip pat patinimas arba būdingų mažų taškučių susidarymas. Dėl šių simptomų trečiasis akies vokas būna labiau atsikišęs. Paprastai viršutinių ir apatinių vokų junginė taip pat būna uždegiminė. Patys vokai būna sutepti pūlingomis ar serozinėmis išskyromis. Visa tai šuniui sukelia diskomfortą, niežulį ir net skausmą, todėl jis trina letenomis snukį.

Trečiojo voko uždegimas - priežastys

Šunų trečiojo voko uždegimo priežastys gali būti labai įvairios. Dėl šios priežasties būtina kruopšti diferencinė diagnostika.

1. Bakterinis, virusinis ar parazitinis uždegimas:

Bakterinio uždegimo atvejais simptomai paprastai būna susiję ir su kitais organais. Tuo pačiu metu galime pastebėti, pavyzdžiui, išskyras iš nosies, kosulį ar karščiavimą. Prie konjunktyvito išsivystymo gali prisidėti ir odos, ausų kanalų ar periodonto uždegimas. Jei šuo turi endokrininių sutrikimų (pvz., hipotirozę), simptomai gali labai sustiprėti.

Už šunų konjunktyvitą (įskaitant trečiojo akies voko uždegimą) visų pirma yra atsakingas maro virusas. Žinoma, akių srities sutrikimai nėra vienintelis šios ligos simptomas, tačiau jo negalima ignoruoti. Akivaizdžiai parausta akių junginė, ragena tampa neskaidri, o iš junginės maišelių nuteka serozinės išskyros. Panašius simptomus galime pastebėti kai šuo serga virusiniu tracheobronchitu.

2. Junginės dirginimas:

Kita konjunktyvito priežastimi gali būti įvairių dulkių ir alergenų sukeltas akių junginės dirginimas. Dirglumą gali sukelti ir maža oro drėgmė, vėjas bei užterštas vanduo.

Kai alergenas veikia ilgiau, ant trečiojo voko vidinės pusės susidaro maži grūdeliai, kurie dar labiau dirgina jautrų ragenos paviršių. Laikui bėgant grūdeliai gali susidaryti ir ant kitų junginės dalių. Tokia būklė yra šuns trečiojo voko papulinis uždegimas, todėl visada būtina nustatyti jo atsiradimo priežastį.

Uždegimą gali sukelti ir po vokais patekęs svetimkūnis. Vasaros sezono metu didelį pavojų kelia žolės stiebai, kurie gali patekti po akių jungine arba po trečiuoju voku ir stipriai dirginti aplinkinius audinius.

Dirginimas ne visada turi kilti dėl išorinių veiksnių. Kartais dėl to kaltas pats organizmas - ydingai susiformavę vokai (pvz., susisukę į akies obuolį), blakstienos (nukreiptos į rageną arba papildoma blakstienų eilė auganti link akies obuolio) yra įgimtos problemos, kurios išryškėja dar ankstyvame amžiuje.

Trumpaplaukių veislių atstovams plaukai ant nosies snukio labai dažnai dirgina rageną ir akių junginę, todėl padidėja ašarų gamyba ir kyla uždegimas su gleivinėmis ar pūlingomis išskyromis iš junginės maišelių.

Brachicefalinių veislių gyvūnams taip pat gali būti akių vokų regurgitacijos problema. Tokiais atvejais ragena išsausėja, nes vokai negali jos tinkamai sudrėkinti. Ragenos drėkinimo problemų taip pat kyla, kai ašarų plėvelės yra nepakankama nuolatiniam tinkamo lygio drėkinimui palaikyti.

3. Imuninės ligos:

Kartais šuns imuninė sistema veikia netinkamai ir dėl nežinomų priežasčių pradeda reaguoti į rageną arba kraujagyslinę membraną. Tokiais atvejais gali pasireikšti, pavyzdžiui, vadinamoji psoriazė, lėtinio imuninės sistemos sukelto keratokonjunktyvito sindromas. Šiai ligai labai būdingi ragenos pokyčiai ir gleivinės išskyros. Trečiasis šuns vokas nuolat storėja ir praranda rausvą spalvą išorinėje pusėje. Liga gali pasireikšti įvairaus amžiaus šunims ir gali pasikartoti.

Tas pats pasakytina ir apie mazguotą granulomatozinį epitelio, ragenos ir junginės uždegimą. Šiuo atveju simptomas yra pavieniai arba daugybiniai mazgeliai, kurie, be kita ko, gali būti lokalizuoti trečiojo voko srityje. Mazgeliai yra raudoni arba net rudi. Dažnai pasireiškia ragenos drumstumas ir patinimas, o sudėtingais atvejais - ir klasikinis konjunktyvitas.

Kitas lėtinis uždegimo tipas yra drenuojantis konjunktyvitas. Tuomet susidaro membranos, o akių junginė (įskaitant trečiojo voko junginę) smarkiai sustorėja ir sukietėja. Liga gali paveikti tik akis, nors sunkesnis variantas pasireiškia, kai pažeidžiamos ir kitos gleivinės.

Kokios procedūros taikomos?

Gydymas visada priklauso nuo ligos priežasties ir bendros šuns sveikatos būklės. Visais atvejais svarbiausia gydyti pirminę ligą. Todėl taikomos įvairios priemonės, pavyzdžiui, hormonų pusiausvyrai normalizuoti, dermatitui pašalinti arba alergijai apriboti. Kartais gali tekti atlikti chirurginę procedūrą, kurios metu veterinaras koreguoja vokų ar nosies formą arba pašalina blakstienų perteklių.

Kai veterinarijos gydytojas pradeda gydyti konjunktyvitą, jis paprastai pasirenka vietinio poveikio lašus. Svarbu nenaudoti tokių lašų patiems, nes prieš juos naudojant, be kita ko, būtina atlikti tyrimą, kad būtų įvertinta ašarų sekrecijos kokybė ir kiekis, taip pat ragenos būklė. Kartais taip pat reikia atlikti diagnostinius tyrimus.

Deja, imunologinių ligų gydymas skirtas tik laikinai sustabdyti arba sulėtinti ligą. Psoriazės atveju, gydydami šunį, siekiame išsaugoti jo regėjimą. Skiriami lašai turi būti vartojami sistemingai. Būtina reguliariai konsultuotis su veterinarijos gydytoju, kad būtų parinktas tinkamas gydymo režimas ir jis būtų nuolat koreguojamas. Kartais veterinarijos gydytojas taip pat paskiria atitinkamus vaistus subkonjunktyvinių injekcijų forma. Griežtai laikytis rekomendacijų būtina, kad šuo gyventų patogiai ir jo regėjimas būtų funkcionalus.

Drenuojančio vaskulito atveju situacija panaši. Čia lašai taip pat naudojami kaip pirmoji ir svarbiausia gydymo priemonė. Tačiau neatmetama ir bendrojo poveikio preparatų galimybė. Kartais tai vienintelis būdas pasiekti rezultatus ir pagerinti šuns būklę.

Ar yra naminių gydymo priemonių?

Kai šuniui pažeidžiamas trečiasis vokas, naminių priemonių gali nepakakti. Daugeliu atvejų būtina pasirinkti tinkamus lašus - antibiotikus, priešuždegiminius ar tiesiog drėkinamuosius.

Tačiau ne mažiau svarbu rūpintis vokų srities higiena. Išskyras reikia reguliariai šalinti, kad jos nesusidarytų vidiniame akies kampelyje arba ant vokų.

Tokią priežiūrą galima atlikti su vata suvilgyta fiziologiniu tirpalu arba, pavyzdžiui, juodosios arbatos esencija.

Trečiasis akies vokas - santrauka

Trečiasis akies vokas yra nedidelė struktūra, tačiau jo uždegimas gali labai varginti keturkojus. Tinkamas gydymas turi būti pradėtas prieš nustatant tikslią diagnozę, nes tik tinkamai parinkti vaistai sumažins diskomfortą ir leis augintiniui greitai atsigauti. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginės operacijos. Gydymas dažnai yra iššūkis slaugytojui, nes paprastai reikia dažnai lašinti akių lašus. Tačiau tai tikslingas kelias, kuris padės pagerinti mūsų šunelio regėjimo kokybę.