KAIP PRIJAUKINTI KATĘ? MAŽĄ IR SUAUGUSIĄ. APIE KAILINIŲ ŽVĖRELIŲ PRIJAUKINIMO MENĄ

Katė yra gyvūnų rūšis, kurią žmogus prijaukino. Dar daugiau, jos atstovai laikomi žmogaus numylėtiniais. Tad iš esmės jos turėtų pasitikėti žmonėmis ir ieškoti kontakto su šeimininkais. Išskyrus laisvai gyvenančias kates, kačių baimė žmonėms turėtų būti laikoma kaip kažkas nenatūralaus. Deja, dėl įvairių priežasčių kai kurie kailiniai gyvūnai bijo žmonių, kartais net paniškai.

Gera žinia tokių kačių globėjams yra ta, kad taikant tinkamą elgesio terapiją galima pakeisti gyvūno santykį su žmonėmis. Tačiau turime žinoti, kad sutramdyti katę ne visada yra lengva užduotis. Kartais tai reikalauja daug darbo, tačiau pastangos yra to vertos. Visų pirma, sėkmės raktas tai kantrybė. Kiti veiksniai, tokie kaip katės amžius ir baimės prieš žmogų priežastis taip pat yra svarbūs. Kaip prijaukinti katę?

Kodėl katė yra „laukinė”?

Iš kur atsiranda „laukinės katės", vengiančios bendravimo su žmonėmis, o kartais net paniškai bijančios žmonių? Tokio elgesio priežasčių yra daug, pradedant pirminėmis ir baigiant antrinėmis. Pirminis baimės šaltinis yra visiškas tiesioginio kontakto su žmonėmis nebuvimas vaikystėje. Tai ypač būdinga laisvėje gyvenančioms katėms, kurios nuo pat gimimo auginamos izoliuotai nuo žmonių ir niekada nebuvo jų paimtos į rankas ar net paliestos.

Šios katės nebūtinai yra patyrusios žmonių agresiją. Tiesiog, kaip ir visiems laukiniams gyvūnams, joms būdingas vadinamasis savisaugos instinktas. Šis instinktas joms liepia bėgti nuo didesnių ir stipresnių padarų, nes jie gali būti pavojingi. Antrinis kačių vengimo bendrauti su žmonėmis šaltinis yra netinkama socializacija. Nors katės gimė netoli žmonių ar net jų namuose, jos buvo netinkamai auklėjamos.

Pavyzdžiui, nepakankamas kontaktas su globėju, kuris su kate praleidžia mažai laiko. Žinoma, antrinės kačių baimės priežastis yra ir neigiama patirtis su mūsų rūšies atstovais. Kailiniai gyvūnai prarado pasitikėjimą žmonėmis, nes patyrė nuo jų skriaudas.

Kačių baimės įveikimas

Katės prijaukinimas - tai jos baimės mums, mūsų artumui ir prisilietimams įveikimas. Šis procesas gali būti labai ilgas, reikalaujantis daug kantrybės ir nuoseklumo. Taip pat turime prisiminti, kad kai kuriais kraštutiniais atvejais net ir nedidelė terapijos klaida gali sugriauti savaites trukusį ankstesnį darbą su gyvūnu.

Kaip sutramdyti katę? Norėdami įgyti murkiančio keturkojo pasitikėjimą, turime jo sąmonėje sukurti teigiamas asociacijas su žmonėmis. Tam galime naudoti įvairias priemones, pavyzdžiui, skanėstus ir žaislus. Tačiau svarbiausia su gyvūnu elgtis švelniai. Yra keletas bendrų taisyklių, kaip elgtis su baikščia kate, kurias tuoj aptarsime. Tam, kad būtų pasiektas maksimalus efektas, mūsų terapija turėtų būti pritaikyta konkrečiam atvejui. Tai darant verta atsižvelgti į katės baimės šaltinį - žinoma, jei jis mums žinomas.

Kačiukų prijaukinimas

Labai svarbus veiksnys, turintis įtakos katės prijaukinimo procesui, yra jos amžius. Įgyti mažos pūkuotos katės pasitikėjimą yra daug lengviau nei suaugusios katės. Kačiukai, kaip ir visi vaikai, yra labiau pasitikintys nei suaugusieji ir greičiau prisitaiko prie naujų sąlygų. Kuo jaunesnė katė, tuo lengviau ją prijaukinti.

Gerų veislynų kačiukams nebūna sunku priprasti prie naujo šeimininko, nes jie jau nuo gimimo bendrauja su žmonėmis. Net jei toks kačiukas iš pradžių yra šiek tiek baigštus mūsų atžvilgiu, tereikia pirmosiomis dienomis jį dažnai glausti, glostyti ir žaisti su juo, kad pelnytume jo meilę. Čia taip pat svarbu, kad tokių kačiukų motina būtų pilnai prijaukintas gyvūnas.

Taip yra todėl, kad mažieji kailinukai mokosi mėgdžiodami, stebėdami savo tėvų elgesį. Jei katė nebėga nuo žmonių, jos kūdikiai taip pat to nedaro. Mažyliai gali mokytis ir iš kitų kačių, todėl kačiukai, kurie būna vyresnių, švelnių kailinių žvėrelių draugijoje, greičiau tampa prijaukinti. Didesnis iššūkis kyla, kai paimate kačiuką iš prieglaudos arba tiesiai iš gatvės. Didelė tikimybė, kad jis turi neigiamos patirties su žmonėmis ir žmogaus namai jam yra visiškai svetima aplinka. Tokiam kačiukui reikia skirti šiek tiek daugiau laiko.

Apskritai mažos katės prijaukinimas atrodo lygiai taip pat, kaip ir suaugusios katės. Tik atskiri proceso etapai yra daug trumpesni, o mažylį galime - ir turėtume - pradėti liesti daug anksčiau. Be to, daugiau dėmesio tenka skirti žaidimui, į kurį jauni gyvūnai yra labai linkę.

Kaip prijaukinti suaugusią katę?

Suaugusios katės prijaukinimas gali būti labai ilgas ir sunkus procesas. Mūsų "laukinis" turi ne tik pasitikėti mumis, bet ir priprasti prie naujų namų, o tai jam nėra lengva. Katės būna labai prisirišusios prie savo teritorijos, todėl perkeltos į naują, nepažįstamą vietą jos praranda saugumo jausmą.

Kai parsivežate katę namo, geriau iš karto neleisti jai naudotis visais kambariais. Iš pradžių geriausia paskirti jai vieną kambarį, kuriame bus užtikrinta ramybė ir tyla. Jame įrengiame slėptuves - tai gali būti net kartoninės dėžės, kurias mėgsta visi kailiniai. Kartu turime neleisti augintiniui slėptis už spintos ar kitose vietose, iš kurių būtų sunku jį išvesti. Be slėptuvių, kambaryje, žinoma, turi būti ir visi kiti katėms būtini reikmenys. Tai kraiko lovelis, draskyklė, dubenėliai vandeniui ir maistui bei įvairūs žaislai. Būtų gerai, jei bent dalis šių daiktų būtų iš ankstesnės katės gyvenamosios vietos, nes taip katė lengviau pripras prie naujų namų. Pirmosiomis katės buvimo po mūsų stogu savaitėmis turime užtikrinti, kad ji būtų kuo ramesnė.

Žinoma, neturėtume laikyti gyvūno izoliuotai. Priešingai, patartina būti šalia jo, kad jis galėtų mus stebėti, tačiau neleiskime prie jo prisiartinti svetimiems žmonėms. Tačiau neverskite fizinio kontakto, jei jis to nenori. Turėtume palaukti, kol leisis glostomas ir tik tada imti jį ant rankų. Puikus būdas skatinti kontaktą su globėju yra įvairūs skanėstai, kuriuos galime paduoti augintiniui. Tai vienas iš būdų kurti teigiamas asociacijas su žmonėmis ir vietomis. Už teigiamą augintinio elgesį apdovanokite skanėstais. Tačiau nepersistenkite su skanėstų kiekiu, nes katė gali greitai jais pavargti.

Būdami su kailiniu žvėreliu, stenkitės kalbėti švelniu, ramiu ir tylesniu balsu. Geriausia būtų kuo dažniau nusileisti iki kailinių žvėrelių lygio. Tiesiogine prasme! Pritūpkime arba atsisėskime ant grindų, nes taip katinui atrodysime ne tokie grėsmingi! Kai mums pavyks įgyti katės pasitikėjimą - bent jau tiek, kad ji nebijotų prie mūsų prieiti ir leistų mums ją paliesti - galime leisti jai susipažinti su visu butu. Atidarome duris į kambarius ir palaipsniui leidžiame jai pačiai apžiūrėti likusius kambarius.

Kačių feromonai, katžolės ir panašios medžiagos

Sutramdyti suaugusią laisvai besiganančią katę įmanoma, bet labai sunku. Daugelis elgsenos specialistų mano, kad tokia pūkuota katė niekada nesielgs kaip naminis gyvūnėlis. To priežastis - kontakto su žmonėmis vaikystėje stoka. Todėl daug lengviau prijaukinti kačiuką, kuris gimė laisvėje nei suaugusią katę. Tačiau, tiesą sakant, prijaukinti laukines kates galima tik išskirtiniais atvejais. Jei nėra būtino poreiki, geriau to nedaryti. Tokie kailinukai savo pačių labui, turėtų nepasitikėti žmonėmis. Suaugusių laisvėje gyvenančių kačių negalima paimti iš jų aplinkos. Net laikinai pagautos katės, pavyzdžiui, gydymui, turėtų būti grąžinamos į savo aplinką.