Žalia mėsa šuniui – ar šuo gali valgyti žalią mėsą?

Šunys – vilkų palikuonys – tikrai priskiriami mėsėdžiams, tačiau per tūkstančius metų jų virškinimo sistema prisitaikė ir prie krakmolo, ir prie augalinės kilmės maisto. Svarbiausia, kad tie produktai, kuriuos pateikiame savo augintiniui, užtikrintų visus būtinus maistinius komponentus. Specialistų suderinta pilnavertė komercinė dieta yra saugus ir subalansuotas pasirinkimas. Vis dėlto kai kurie šeimininkai renkasi BARF mitybą, kurios pagrindas – žalia mėsa. Ar verta šuniui duoti žalią mėsą? Kokie jos tipai būtų geriausi? Išsiaiškinkime!

Kokia rolė tenka mėsai šuns racione?

Teisinga šuns mityba daugiausia priklauso nuo to, kokius ingredientus jam duodame. Mėsa – lengvai virškinamas gyvūninis baltymas, būtinas audinių statybai ir regeneracijai, hormonų ir fermentų gamybai. Ji sudaryta iš esminių aminorūgščių, reikalingų organizmo funkcionavimui. Be to, mėsa yra svarbus riebalų (vieno pagrindinių energijos šaltinių) šaltinis, dalyvaujantis medžiagų apykaitos procesuose, odos ir kailio sveikatai palaikyti. Mėsoje taip pat yra B grupės vitaminų (ypač B₁₂), geležies, cinko, seleno ir kitų vertingų mikroelementų.

Tačiau reikia prisiminti, kad vien mėsa neužtikrins pilno ir subalansuoto šuns raciono. Mityboje turi būti visi būtini makro- ir mikroelementai, kurių dalis nėra gaunami vien iš liesos mėsos. Viendėmiškas arba beveik vien mėsą sudarantis racionas gali sukelti tam tikrų medžiagų trūkumą arba perteklių ir prisidėti prie rimtų sveikatos sutrikimų.

Ypač pavojinga – ypač jauniems šuniukams – netinkama kalcio ir fosforo pusiausvyra (turi būti tarp 1 : 1 ir 1,8 : 1, pirmenybę teikiant kalciui), kuri būtina taisyklingam kaulų ir sąnarių vystymuisi.

Paruoštas ėdalas ir BARF dieta augintiniui

Tiek komercinė, tiek BARF dieta gali būti tinkami pasirinkimai – svarbiausia, kad mityba būtų subalansuota ir atitiktų tiek augintinio, tiek šeimininko galimybes. Žemiau apžvelgiame abiejų variantų privalumus ir trūkumus.

Komercinė šunų dieta (sausa ir konservuota)

• Suderinta pagal amžių, veislę, aktyvumo lygį – kiekvienoje pakuotėje nurodyti atitinkami baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų santykiai.
  

• Sausa dieta: ekonomiška, ilgai laikosi, tiksliai dozuojama, kramtymas padeda mažinti dantų apnašas.
  

• Konservuota (drėgna) dieta: daugiau nei 70 % drėgmės, papildomas hidratuotojimo šaltinis, minkštesnė – tinkama šuniukams ir senyviems šunims su dantų problemomis.
  

• Termiškai apdorota, todėl mikrobiologiškai saugi, o gamintojai priedais kompensuoja galimus maistinių medžiagų nuostolius.
  

Visi gyvūninės kilmės ingredientai komercinėje pilnavertėje dietoje atitinka ES reikalavimus žmonėms skirtai maisto kokybei, nors etiketėje dažnai nurodomas tik vienas „skonis“ (pvz., „su jautiena“, „su vištiena“), o formulėje gali būti ir kitos rūšys – kalakutiena, ėriena, tamsiosios mėsos produktai.

BARF dieta šuniui

• Remiasi laukinės gamtos principu: žalia mėsa (raumenų audinys su aplinkinėmis jungiamojo audinio juostelėmis), vidaus organai (kepenys, širdis, skrandžiai), kaulai ir, kartais, daržovės bei vaisiai.
  

• Suteikia natūralių baltymų, riebalų ir mikroelementų, bet reikalingas itin atsakingas balansas – mikro- ir makroelementų santykiai, ypatingai kalcio ir fosforo, vitaminų ir mineralų, turi būti tinkamai suderinti.
  

• Dažniausia problema – netiksli mitybos sudėtis gali lemti mitybinių medžiagų trūkumus arba perteklių. Todėl labai rekomenduojama prieš pradedant BARF dietą pasikonsultuoti su veterinarijos dietologu.
  

Išvada

• Jei norite paprastos, saugios ir pilnai subalansuotos kasdieninės dietos – rinkitės komercinę pilnavertę maistą.
  

• Jeigu siekiate kuo natūralesnio požiūrio ir esate pasirengę skirti laiko bei žinių subalansuoti racioną – BARF dieta gali būti tinkama, bet tik atsakingai ir prižiūrint specialistui.

Šviežiai ar virtai – kuris mėsa yra geresnė šuniui?

Pasirinkimas tarp žaliavinės (šviežios) ir virtos mėsos šuniui turėtų būti pritaikytas pagal paties gyvūno poreikius. Abu variantai gali būti geri, tačiau verta atsižvelgti į šuns sveikatos būklę ir gebėjimą toleruoti skirtingas mėsos rūšis. Kuris geresnis – virta ar žalia? Sužinokime.

Žaliavinė dieta

Nevirtą mėsą sudaro visos natūralios fermentai ir maistinės medžiagos, kurios dalinai netenkamos termiškai apdorojant. Daugelis šunų šeimininkų, maitinančių savo augintinius žalia mėsa, pastebi – pagerėja kailio kondicija, odos būklė ir bendra energija.

Be to, kramtant žalią mėsą ar mėsą su kaulais (pvz., veršienos kaklelius, stuburus ar uodegas) natūraliai gerinama burnos higiena. Tačiau svarbu neperdozuoti – per didelis kiekis kaulų gali sukelti vidurių užkietėjimą.

Paros mitybos racionas turėtų būti ~2–3 % šuns kūno masės. Labai aktyviems šunims galima padidinti iki 4–5 %. Dieta turi būti subalansuota – apimti apie 10 % vidaus organų, 10–15 % kaulų ir papildomai daržoves bei kitus priedus.

Žaliavinė mėsos tinkamumas šuniukams

Nerekomenduojama mažyliams nuo pat mažens duoti žalios mėsos – jų virškinimo sistema dar nesuformuota, dantys nėra pritaikyti kramtymui. Kietos kaulų dalys gali būti pavojingos – klijuotis prie virškinimo trakto, lūžinėti dantys. Vietoje to geriau naudoti saugias žaislines virinamas kaulus arba specialias kramtomojo medžiagos iš parduotuvės.

Svarbiausia – jauniems šunims rekomenduojama duoti aukštos kokybės subalansuotą šuniukų ėdalą. Jei nusprendžiama pereiti prie žaliavinės dietos – tai daryti reikia tik suaugusio šuns atveju.

Virta mėsa

Virta mėsa eliminuoja daugelį pavojingų bakterijų (Salmonella, Listeria), o jos virškinamumas yra didesnis – tai ypač naudinga seniems ar jautraus skrandžio šunims. Virimo metu natūraliai sumažėja mėsos tūris, tačiau maisto vertė išlieka, jei porcijos apskaičiuojamos teisingai.

Dietos pokyčiai

Nesvarbu, kurią formą pasirinksite – perėjimas turi vykti palaipsniui (per 7–14 dienų), leidžiant šuns organizmui prisitaikyti. Prieš keičiant dietą, rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinaru ar gyvūnų dietologu – ypač jei šuo jaunas, pagyvenęs arba serga.

Natūralūs užkandžiai

Šunims nereikia labai įvairesnės mitybos – tačiau jei norite paįvairinti racioną, galite duoti nedidelių kiekų virtos mėsos be priedų. Tokie užkandžiai neturėtų viršyti 10 % dienos energijos vartojimo. Svarbu atimti atitinkamą kalorijų kiekį iš pagrindinių patiekalų.

Kokia žalia mėsa yra tinkamiausia šuniui?

Šviežia mėsa gali būti sveikas pasirinkimas – svarbu kokybiškas produktas ir tinkamas saugojimas.

Ar šuo gali valgyti žalią vištieną?

Vištiena dažnai pasirenkama kaip „startinė“ mėsa BARF dietoje – ji turi švelnų skonį, lengvai virškinama. Šunims tinkamos vištienos dalys yra švelnios, o paukštiena padeda šunims su jautrumu virškinimui ir antsvoriu. Vištienos kremzlės ir kaklo dalys suteikia chondroitino ir gliukozamino, gerinančių sąnarių būklę.

Žalioji jautiena

Jautiena turi daug aukštos kokybės baltymų, kurie reikalingi raumenų augimui. Taip pat jautiena turi daug geležies, padeda raudoniesiems kraujo kūneliams, stiprina imuninę sistemą (cinko), gerina odos ir kailio būklę, vitaminas B12 – padeda nervų sistemai. Jautiena suteikia antioksidantų (karnozinas, Koenzimas Q10) – naudingi širdžiai ir atitolina senėjimą. Riebalai balanse turi omega-3 ir omega-6 riebalų.

Kiauliena šuniui

Krustiena – gera baltymų šaltinis, sudaro visas būtinas amino rūgštis. Korį padeda gaminti raudoniesiems kraujo kūneliams (B1, B12). Kiaulienos riebalai gali paskatinti kailio blizgesį. Daugiau riebalų – puiku aktyviems šunims, tačiau kiauliena privalo būti gerai išvirta (temperatūra – bent 71 °C), tam kad būtų nukirsti visi patogenai.

Rizikos su žalia mėsa

Žaliavinė mėsa gali turėti patogenų (Salmonella, Listeria, E. coli), co turi grėsmę ne tik šuniui, bet ir šeimai – ypač vaikams, senjorams ir nėščioms moterims. Jos vartojimas gali būti pavojingas sergantiems šunims. Nesaugus saugojimas ar ilgas stūgavimas gali sukelti vėmimą ar viduriavimą.

Kaip saugiai laikyti žalią mėsą BARF

• Laikyti šaldytuve ne ilgiau nei 2–3 dienas, sandariuose, sterilizuotuose induose.
  

• Didelius kiekius porcijuoti, kad atšildytumėte tik reikalingą kiekį.
  

• Iššaldytas vietas dėkite ne į stalčiuką, o į lentyną.
  

• Nepakartotinai šaldyti atšildytos mėsos.
  

• Galima laikyti šaldiklyje 3–6 mėnesius – gerai užklijuokite ir pažymėkite data.
  

Be to, naudokite atskirus indus ir pjaustymo lenteles žaliai mėsai ir visada po kontakto gerai išplaukite rankas bei paviršius.

Ar šuo gali valgyti žalią mėsą – santrauka

Apibendrinant – nors šunys evoliuciškai prisitaikę prie mėsos, pati mėsa nepadengia visų jų mitybinių poreikių. Palyginome komercinę ėdalą su BARF dieta – aptarėme privalumus ir rizikas, aptarėme mėsos rūšis bei saugojimo taisykles. Renkantis reikėtų atsižvelgti į šuns individualius poreikius ir galimybes, o bet kokius pokyčius geriausia aptarti su veterinaru.