RIMČIAUSIOS GUPIJŲ LIGOS - KAIP NUO JŲ APSISAUGOTI?

Gupijos yra labai populiarios tarp akvariumininkų visame pasaulyje. Tai nedidelės žuvys. Jų yra daug įvairių veislių. Spalvingos ir nereiklios, todėl jas mėgsta ir pradedantieji akvariumininkai. Juolab kad, šiuos gyvūnus yra gan lengva prižiūrėti. Vis dėlto gupijų ligas verta panagrinėti - juk liga gali pasireikšti bet kuriame akvariume. Nuo ko serga gupijos ir kaip su tuo kovoti?

Gupijos - susipažinkite su jomis arčiau

Gupijos yra nedidelės žuvys - patinai siekia 3-5 cm ilgio, patelės yra šiek tiek apvalesnės ir didesnės. Patinai yra spalvingesni ir turi pailgus uodegos pelekus, todėl jų išvaizda labai įspūdinga. Namuose akvariume gupijos gali gyventi iki penkerių metų, o laisvėje - apie dvejus.

Laisvėje gupijos gyvena šiaurės rytų Afrikoje, šiaurinėje Amazonijos dalyje ir kai kuriose Pietų Amerikos dalyse. Gupijos nėra nykstanti rūšis, nes jos greitai dauginasi. Taip pat laisvai prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų.

Gupijų ligos – kokias galite aptikti?

Gupijų ligos gali pasireikšti bet kuriame akvariume - kartais jas sukelia netinkamos vandens sąlygos, tačiau jos taip pat gali būti grybelinės, bakterinės, virusinės ar parazitinės kilmės.

Gupijos linkusios sirgti daugeliu ligų, kuriomis serga akvariumo žuvys. Tačiau akvariumininkai sutaria, kad galima nustatyti keletą ligų, kurioms gupijos yra ypač jautrios.

Burnos grybelis

Burnos grybelis gali pasireikšti visoms žuvims, tačiau yra jautresnės. Bendrai šia liga dažniau serga žuvys su ilgais pelekais.

Burnos grybelį sukelia grybeliai, kurie gana dažnai aptinkami vandens telkiniuose. Įprastomis aplinkybėmis jos visiškai nekenksmingos žuvims. Tai tampa problema, kai pablogėja vandens sąlygos, pavyzdžiui, kai vanduo yra per šaltas. Burnos grybelio atsiradimui taip pat turi įtakos sumažėjęs žuvies imunitetas arba patirtos žaizdos.

Burnos grybelis pasireiškia labai charakteringu baltu arba rusvai baltu sluoksniu ant žuvies kūno, po kuriuo matyti pažeista oda.

Jei pastebėjote, kad jūsų žuvelė apsirgo šia liga, geriausiai ją nedelsiant perkelti į kitą akvariumą. Gydant reikia pašalinti pažeidimus tinkamu dezinfekuojančiu skysčiu. Šią užduotį geriausia patikėti gerai išmanančiam veterinarijos gydytojui. Į akvariumą vertėtų įpilti malachito žalumos ir pakelti vandens temperatūrą, jei ji buvo per žema. Veterinarijos gydytojas pateiks rekomendacijas, kaip rasti sprendimą. Kartais visą procedūrą reikia pakartoti.

Taip pat turėtumėte išsiaiškinti ir pašalinti ligos priežastį akvariume. Reikia įsitikinti, kad vandens temperatūra yra tinkama, išvalyti ant akvariumo dugno užsilikusį maistą, pagerinti vandens prisotinimą deguonimi ir taikyti subalansuotą žuvų mitybą.

Saprolegniozė

Ši liga, dar žinoma kaip fleksibakteriozė. Ją gana lengva supainioti su burnos grybeliu. Tačiau ši liga ankstyvosiose stadijose vystosi organizmo viduje, nors ant odos jau gali atsirasti pokyčių - pilkėjimas arba spalvos praradimas. Dažniausias požymis, kad žuvis serga, yra pasikeitusi jos elgsena.

Gupijų, užsikrėtusių šia liga, elgesys palaipsniui pasikeičia. Jos tampa apatiškesnės, bėga, slepiasi nuo kitų žuvų ir labai dažnai trinasi į daiktus ir tuo pačiu save žaloja.

Dėl šios priežasties gupijos netenka žvynų, todėl tai padeda bakterijų plitimui. Taip pat atsiranda ant kūno paviršiaus būdingų baltų apnašų - dėl to ligą gana lengva supainioti su burnos grybeliu. Pirmiausia jie atsiranda netoli burnos, o paskui pradeda dengti vis didesnę žuvies kūno paviršiaus dalį.

Gydant reikia atskirti sergančias žuvis nuo sveikų ir ilgai maudyti jas specialiai paruoštuose tirpaluose. Tiksliausias rekomendacijas jums pateiks veterinarijos gydytojas. Maudynės turi trukti bent savaitę, o kartais ir ilgiau, nes priešingu atveju liga gali sugrįžti. Sergančias žuvis patartina šerti maistu, kuris turi daug vitaminų. Tačiau svarbiausia akvariumą išvalyti nuo organinių nešvarumų ir pamažu keisti vandenį. Iš pradžių apie 40 %, vėliau daugiau.

Visą akvariumą reikia kruopščiai dezinfekuoti.

Ichtioftiriozė

Ichtioftiriozė dar vadinama žuvų raupais. Šią ligą sukelia Ichthyophthirius multifiliis. Ši liga taip pat gana dažna aptinkama akvariume. Ja susirgus, pablogėja žuvų gyvenimo sąlygos ir sumažėja jų imunitetas.

Deja, liga yra labai užkrečiama, todėl svarbu kuo greičiau sureaguoti ir atskirti sergančias žuvis nuo sveikų. Tačiau, laimei, šią ligą labai lengva pastebėti.

Liga pasireiškia baltomis mažomis dėmelėmis, šiek tiek primenančiomis košę, kurios iš pradžių atsiranda ant pelekų, o vėliau padengia visą žuvies kūną. Ligos metu, dar prieš pasirodant dėmėms, žuvys būna mieguistos, nusilpusios, gali trintis į akvariume esančius daiktus.

Liga gydoma ilgą laiką maudant žuvis specialiose maudyklose, kurias geriausiai parinks veterinarijos gydytojas ir didinant akvariumo temperatūrą. Geriausia ją padidinti kuo aukščiau - praktiškai tai reiškia, kad temperatūra būtų ties viršutine riba. Tai reikėtų daryti palaipsniui, kad žuvys turėtų laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Visas procesas gali trukti iki kelių savaičių. Daug kas priklauso ir nuo ligos stadijos. Profilaktika visų pirma turi užtikrinti tinkamus vandens parametrus, kad gupijos turėtų kuo geresnes augimo sąlygas.

Taip pat labai svarbi tinkama gupijų mityba. Gerai subalansuota, vitaminų kupina mityba suteiks žuvims didelį atsparumą. Be to, į akvariumą niekada neleiskite gupijų, kurioms nebuvo taikytas karantinas. Naujos žuvys, įveistos be karantino, gali susirgti ligomis, kurios sumažins viso akvariumo atsparumą.

Pelekų nekrozė

Pelekų nekrozė - dar viena liga, kuria serga gupijos. Ši liga yra labai paplitusi tarp žuvų, turinčių ilgus pelekus. Tai bakterinė liga.

Žuvų nekroze dažniausiai užsikrečia žuvys iš apleistų, nešvarių ir per retai valomų akvariumų. Bakterijų augimą taip pat gali lemti per žema vandens temperatūra arba netinkamas vandens pH, taip pat netinkama mityba. Ligų priežastimi yra per didelis maisto kiekis, kuris suyra ir dar labiau užteršia akvariumą. Žuvys, kurios patiria stresą ir gyvena pertręštame akvariume, taip pat gali sirgti pelekų nekroze.

Liga nėra užkrečiama ir pažeidžia silpniausias žuvytes. Jai būdingi nusitrynę pelekai, kurie gali prarasti spalvą. Ilgainiui atsiranda žaizdų ir prasideda puvimo procesai. Serganti žuvis gali visiškai prarasti apetitą.

Gydymas tai pirmiausia aplinkos sąlygų gerinimas, žuvų maudymas įvairiuose ne antibiotikų tirpaluose. Jei tai nepadeda - pradedami vartoti antibiotikai. Sergančias žuvis reikia izoliuoti nuo sveikų. Ne tam, kad sveikieji neužsikrėstų, nes liga nėra užkrečiama, o tam, kad sergantieji galėtų ramiai pasveikti geriausiose sąlygose.

Prevenciškai labai svarbu palaikyti visišką švarą akvariume ir tinkamą mitybą, kad sustiprėtų gupijų imuninė sistema.

Gupijų ligos - santrauka

Kiekvienas akvariumininkas turėtų būti susipažinęs su dažniausiai pasitaikančiomis akvariuminių žuvų ligomis. Gupijos yra jautrios daugeliui dažniausiai pasitaikančių ligų. Nepaisant gana stipraus imuniteto, jos gali susirgti, kai yra nusilpusios, laikomos prastomis sąlygomis ar netinkamai šeriamos.

Patogenai gali būti bakterijos, grybeliai, parazitai arba virusai. Žuvys gali susirgti dėl prastų akvariumo sąlygų ir sumažėjusio imuniteto. Gupijų patelių ligos nesiskiria nuo patinų ligų, tik patinams, turintiems labiau išsivysčiusius pelekus, gali kilti šiek tiek didesnė rizika susirgti burnos grybeliu ir pelekų nekroze.

Pastebėjus ligos požymius, svarbu atskirti sergančias žuvis nuo sveikų, kad liga jų neplistų. Tolesnis gydymas labai priklauso nuo nustatytos ligos ir veterinarijos gydytojo patarimo.

„Akvariuminių žuvų ligos yra pavojingos, o jų gydymas kelia nemažai rūpesčių. Dėl šios priežasties prevencija akvariume atlieka labai svarbų vaidmenį. Patartina palaikyti švarų vandenį ir kontroliuoti tokius vandens parametrus kaip temperatūra, deguonies kiekis ar pH. Taip pat būtina pasirūpinti žuvų gerove, be kita ko, reguliuojant žuvų skaičių pagal akvariumo dydį, parūpinant joms slėptuvių ir tinkamą substratą. Sėkmingą veisimąsi lemia tinkamos priežiūros sąlygos." - veterinarijos gydytojas. Hanna Pietruszka