Bernese Hound – viena iš keturių drąsių Šveicarijos šunų veislių

Bernų kalnų šuo yra gražus, orus šuo su labai išvystyta medžioklės instinktu. Jis priklauso vienai iš keturių Šveicarijos kalnų šunų veislių. Lietuvoje jis nėra labai populiarus, tačiau jo grožis ir draugiškas būdas verčia jam skirti daugiau dėmesio. Jei gyvenate aktyvų gyvenimo būdą, Berno šuo bus jums puikus kompanionas. Norite sužinoti daugiau apie jo išvaizdą, dresūrą ir charakterį? Ateikite ir sužinosite!

Bernų skalikas įvairiose kinologinėse organizacijose – veislės standartai

Bernų skalikas – reta veislė, oficialiai pripažinta tik Tarptautinės kinologų federacijos (FCI). Šis šuo priklauso vienai iš keturių Šveicarijos skalikų atmainų. Jo klasifikacija atrodo taip:

• 6 grupė – skalikai, pėdsekiai ir giminingos veislės,
• poskyris 1.2 – vidutinio dydžio skalikai.

Tikslus veislės standartas yra pateiktas Nr. 59.

Organizacijos, kurios nepripažino bernų skaliko:

• ANKC (Australian National Kennel Council),
• WKU (World Kennel Union),
• KC-UK (Kennel Club in the United Kingdom),
• CKC (Canadian Kennel Club),
• UKC (United Kenel Club).

American Kennel Club (AKC) šiuo metu yra įtraukęs bernų skaliką į Foundation Stock Service programą – veislė vis dar laukia oficialaus pripažinimo. 

Bernų skaliko veislės istorija

Bernų skalikas – veislė, turinti turtingą istoriją, siekiančią viduramžius. Sužinokite, kaip šimtmečiais formavosi šio išskirtinio šuns charakteris.

Bernų skaliko kilmė

Bernų skalikas kilęs iš Šveicarijos, tiksliau – iš vaizdingo Berno kantono. Šios veislės ištakos siekia senovinius skalikus, kuriuos keltai atgabeno į Alpių regioną ir kryžmino su vietiniais medžiokliniais šunimis. Per amžius Berno regiono veisėjai tobulino veislę, ypatingą dėmesį skirdami medžioklės gebėjimams, ištvermei bei prisitaikymui prie sudėtingo kalnų reljefo.

Didelę įtaką veislei turėjo ir viduramžių Šv. Huberto skalikai, kurie į Šveicariją pateko su prancūzų medžiotojais. Sisteminga bernų skalikų veislinė veikla prasidėjo XIX a.

1882 m. Berno parodoje pirmą kartą buvo pristatyti šios veislės atstovai. Nuo tada bernų skalikas pripažįstamas kaip viena iš keturių Šveicarijos skalikų atmainų. Kitos trys:

• Jurų skalikas,

• Liucernos skalikas,

• Šveicarijos skalikas.

Bernų skaliko paskirtis anksčiau ir dabar

Dėl savo kilmės bernų skalikas puikiai prisitaikęs prie kalnuoto reljefo, turi labai gerą uoslę ir išskirtinai garsų balsą, kuris medžiotojams padėdavo sekti šuns buvimo vietą sunkiai pasiekiamose vietose. Anksčiau jis buvo specializuotas medžioklei – dažniausiai kiškiams ir šernams. Šiandien, dėl draugiško būdo, puikiai tinka kaip šeimos augintinis.

Šalys, kuriose bernų skalikas populiariausias

Bernų skalikas – veislė, kuri nėra plačiai paplitusi. Dažniausiai sutinkamas Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Kitose Europos šalyse, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją, bei už Europos ribų, veislė nėra plačiai žinoma.

Bernų skaliko išvaizda

Bernų skalikas – elegantiškas ir orus šuo, pasižymintis proporcingu kūno sudėjimu, aiškiai atspindinčiu jo medžioklines šaknis. Susipažinkime su išsamia išvaizdos charakteristika.

Bendrasis vaizdas

Bernų skalikui būdinga išdidi laikysena ir kilni išvaizda. Jo kūnas tvirtas, harmoningas, su šiek tiek pailga, stačiakampe kūno forma. Kaklas – vidutinio ilgio, galva – siaura, tipiška skalikams. Akys migdolo formos, tamsiai rudos. Ausys ilgos, turi siekti bent jau nosies galiuką. Uodega žemai įstatyta – judėjimo metu laikoma horizontaliai arba šiek tiek pakelta.

Svoris ir ūgis

Bernų skalikas – vidutinio dydžio šuo. Pagal veislės standartą, patinų ūgis ties ketera turėtų būti 49–59 cm, kalių – 47–57 cm. Standartas nespecifikuoja svorio, tačiau būtina prižiūrėti, kad šuo būtų proporcingo kūno sudėjimo, atitinkančio jo ūgį.

Kailio spalva

Kailis trumpas, glotnus ir švelnus liečiant. Bernų skalikams būdingas baltas kailis su juodomis dėmėmis arba „balnu“. Leidžiami šviesiai rudi ir tamsiai rudi įrudžiai ant žandų, aplink akis, vidinėje ausų pusėje bei išangės srityje.

Bernų skalikas – pasiruošimas parodai

Pasiruošimas parodai su bernų skaliku reikalauja laiko ir pastangų. Tai sudėtingas procesas, apimantis ne tik tinkamą priežiūrą, bet ir treniruotes. Su mumis sužinosite, kaip žingsnis po žingsnio paruošti savo šunį parodiniam debiutui.

Gera fizinė būklė – sėkmės pagrindas

Svarbiausias parodinio pasiruošimo elementas – išlaikyti puikią šuns fizinę kondiciją, užtikrinant reguliarius, ilgesnius pasivaikščiojimus bei aktyvius užsiėmimus. Taip pat būtina subalansuota mityba, pritaikyta aktyvumo lygiui – bernų skalikas neturėtų būti nei per liesas, nei turėti antsvorio.

Priežiūra prieš parodą

Svarbiausias priežiūros aspektas – reguliarus šukavimas, kad kailis išliktų sveikas ir blizgantis. Likus 2–3 dienoms iki parodos, rekomenduojama šunį išmaudyti, naudojant specialius šampūnus, kurie išryškina jo spalvas.

Koks yra bernų skaliko temperamentas?

Bernų skalikas – tai šuo, kuriame dera atkaklaus medžiotojo savybės su ištikimo ir draugiško šeimos nario bruožais. Susipažinkite su šios unikalios veislės charakteriu ir įsitikinkite, ar jis tinkamas jums.

Kaip bernų skalikas elgiasi šeimoje?

Bernų skalikas puikiai tinka kaip šeimos augintinis. Jis labai prisiriša prie visų šeimos narių ir rodo didelį lojalumą. Mėgsta dalyvauti kasdieniame šeimos gyvenime, tačiau nesistengia dominuoti. Nors yra nepriklausomas – kaip būdinga medžiokliniams šunims – jis geba prisitaikyti prie šeimos ritmo. Be to, tai švelnus šuo vaikams, tačiau jų bendras žaidimas visada turėtų būti prižiūrimas.

Koks bernų skaliko santykis su nepažįstamais?

Nors bernų skalikas yra draugiško būdo, jis išlieka santūrus nepažįstamų žmonių atžvilgiu. Svečius paprastai pasitinka ramiai – nėra nei agresyvus, nei pernelyg meilus. Mėgsta pirmiausia stebėti ir pažinti žmogų.

Kitų šunų atžvilgiu jis dažniausiai būna pakantus ir draugiškas – tiek pasivaikščiojimų metu, tiek namuose. Su katėmis santykiai labai priklauso nuo ankstyvos socializacijos – jei nuo mažens auga kartu, gali užsimegzti draugiški ryšiai. Visgi dėl stipriai išreikšto medžioklinio instinkto nepažįstami smulkūs gyvūnai gali būti laikomi „grobio“ objektu.

Kaip žaisti su bernų skaliku?

Žaidimai su bernų skaliku turėtų remtis jo natūraliu medžioklės instinktu bei fizine ir protine veikla. Puikiai jam tinka kvapo paieškos žaidimai – pavyzdžiui, paslėptų skanėstų ar žaislų paieška, kvapų takelių kūrimas. Taip pat jis labai mėgsta ilgus pasivaikščiojimus įvairaus reljefo vietovėse.

Reikėtų derinti žaidimą su paklusnumo mokymais ir įtraukti įvairias galvosūkių tipo užduotis ar interaktyvius žaislus, kurie skatins protinį aktyvumą. Bernų skalikui nebūtina ekstremali fizinė apkrova – jis labiau vertina nuoseklumą ir įvairovę nei intensyvumą.

Būtini aksesuarai bernų skaliko auginimui

Bernų skalikui reikia dviejų tvirtų antkaklių – minkšto kasdieniam naudojimui ir treniruočių antkaklio. Kasdieniams pasivaikščiojimams pravers ilgesnis pavadėlis, o trumpesnis bus naudingas mokymų metu. Taip pat būtini nerūdijančio plieno dubenėliai maistui ir vandeniui. Kadangi šuo turi stiprius žandikaulius, visi žaislai turi būti itin patvarūs ir tinkamo dydžio.

Kodėl svarbu kurti stiprų ryšį su šunimi?

Stiprus ryšys su bernų skaliku – esminis jo tinkamo auklėjimo ir vystymosi pagrindas. Nors šis šveicariškas medžioklinis šuo iš prigimties nepriklausomas, jam reikalingas artimas ryšys su žmogumi, kad galėtų atsiskleisti visapusiškai.

Glaudus ryšys suteikia jam saugumo jausmą, todėl šuo noriau bendradarbiauja. Pasitikėjimą jaučiantis šuo yra labiau linkęs mokytis ir lengviau priima komandas.

Stiprus ryšys taip pat padeda kontroliuoti šunį netikėtose situacijose – pavyzdžiui, pasivaikščiojimų metu, kai horizonte pasirodo gyvūnas. Bernų skalikas, turintis gerą santykį su šeimininku, labiau linkęs reaguoti į kvietimo komandą. Be to, pasitikėjimas šeimininku sumažina stresą naujose situacijose, kas ypač svarbu socializacijos etape.

Bernų skalikas – dresūra

Bernų skalikas – universalus medžioklinis šuo: protingas, dažniausiai norintis bendradarbiauti su žmogumi. Vis dėlto kasdienės treniruotės reikalauja daug kantrybės ir įsitraukimo. Su mumis susipažinsite su veiksmingais šio ypatingo šuns mokymo metodais!

Paklusnumo mokymai

Pirmasis svarbus žingsnis – paklusnumo pagrindų mokymas, kuris padeda paruošti šunį tiek kasdieniam gyvenimui, tiek dalyvavimui sportinėse veiklose. Mokymai turėtų prasidėti dar šuniuko amžiuje – kuo anksčiau pradedama, tuo geresni rezultatai. Svarbiausia – nuoseklumas ir švelnus, bet tvirtas požiūris.

Pagrindines komandas, tokias kaip „sėdėt“, „lik“, „ateik“, „gulk“, reikėtų įvesti palaipsniui, trumpų, bet reguliarių užsiėmimų metu. Ypač svarbu treniruoti atėjimo (kvietimo) komandą – pirmiausia ramesnėje aplinkoje, vėliau palaipsniui didinant sudėtingumą.

Skaniukai dresūrai

Skaniukai – labai svarbi pozityvaus mokymo dalis. Tinkamai parinkti užkandžiai gali ženkliai pagerinti dresūros efektyvumą. Geriausiai tinka nedideli, minkšti, stipriai kvepiantys kąsneliai, kuriuos šuo gali greitai suvalgyti. Jie turėtų būti natūralūs, sveiki, be dirbtinių priedų ir mažai kaloringi.

Treniruojant svarbu laikytis kelių taisyklių: naudoti tą patį skanėstų tipą ir neviršyti 10 % dienos kalorijų normos. Geriausia juos laikyti specialioje treniruočių kišenėje, kad būtų greitai pasiekiami.

Kai šuns mokymosi lygis kyla, skanėstų kiekį galima palaipsniui mažinti ir keisti juos pagyromis arba žaidimu.

Sporto šakos, tinkančios bernų skalikui

Bernų skalikui puikiai tinka įvairios sportinės veiklos, leidžiančios išnaudoti jo energiją ir natūralius instinktus, pavyzdžiui:

• Kvapų sekimo sportas (tropimas) – šuo seka kvapo pėdsaką ir suranda paslėptus daiktus ar žmones.

• Dogtrekkingas ir canicross – ilgi žygiai kartu su šeimininku, ypač kalnuotose vietovėse, labai tinka šiai veislei.

• Nosework – dar viena veikla, išnaudojanti išskirtinę šuns uoslę.

Svarbu pasirinkti šuniui tinkamas veiklas pagal jo amžių ir fizinę būklę.

Bernų skaliko veisimas

Bernų skalikas – reta veislė, todėl rasti patikimą veislyną gali būti nemenkas iššūkis. Štai keletas svarbiausių dalykų, kuriuos verta žinoti ieškant šuniuko.

Reikalingi dokumentai

• Kilmės pažymėjimas – išduodamas nacionalinės kinologų organizacijos (pvz., LKD). Patvirtina veislę, genealogiją ir padeda atsekti paveldimas savybes. Net jei neplanuojate veisimo ar parodų, šis dokumentas vis tiek rekomenduojamas.

• Metryka (gimimo liudijimas) – nurodo tėvų duomenis, kilmės numerius, gimimo datą, veisėją, spalvą. Dokumentas turi būti be klaidų ar pataisymų.

• Pirkimo‑pardavimo sutartis – svarbu pasirašyti dar prieš atiduodant šuniuką.

Kaip atpažinti gerą veisėją?

1. Žinios apie veislę
   
    Patikimas veisėjas puikiai išmano bernų skaliko charakterį, elgesį, poreikius ir instinktus. Atsako į visus klausimus atvirai ir nuoširdžiai.
   

2. Sveikatos priežiūra
   
   • Veisėjas reguliariai lankosi pas veterinarą, skiepija, dehelmintizuoja šunis.
   
    • Parūpina sveikatos pažymas (pvz., dėl klubo sąnarių displazijos, akių ar ausų ligų).
   

3. Gyvenimo sąlygos
   
   • Švarūs, erdvūs voljerai ar patalpos, prieinamas švarus vanduo ir kokybiškas pašaras.
   
    • Šuniukai turėtų būti žvalūs, aktyvūs ir nesibaiminti aplinkos.
   

4. Socializacija
   
    • Jau nuo mažens šuniukai turi būti pratę prie žmonių, kitų gyvūnų, įvairių garsų ir aplinkos.
   

5. Veisėjo atsakomybė po pardavimo
   
   • Atsakingas veisėjas palaiko ryšį su naujais šeimininkais, suteikia rekomendacijas ir pagalbą.
   
   

Dovana iš veislyno

Atsakingi veisėjai dažnai suteikia:

• Šuniuko įprastą maistą,

• Antklodėlę ar guolį su motinos kvapu,

• Mėgstamą žaislą.

Taip pat pridedamos mitybos, priežiūros ir dresūros rekomendacijos.

Bernų skaliko sveikata

Bernų skalikai iš esmės yra ištvermingi šunys, gyvenimo trukmė – apie 12–14 metų. Tačiau kai kurios sveikatos problemos gali pasireikšti:

• Klubo sąnario displazija – genetinė liga, apsunkinanti judėjimą, sukelianti skausmą.

• Ausų infekcijos – dėl ilgų nulėpusių ausų. Būtina reguliari jų priežiūra.

• Akių ligos – pvz., progresuojantis tinklainės išnykimas, katarakta, tinklainės displazija.

• Epilepsija – neurologiniai priepuoliai.

• Skrandžio posūkis – ūmus ir pavojingas sveikatai atvejis, dažnai reikalaujantis skubios operacijos.

• Odos alergijos – dažnai sukeliamos maisto ar aplinkos veiksnių.

Profilaktika:

• Reguliarūs vizitai pas veterinarą,

• Skiepai ir apsauga nuo parazitų,

• Subalansuota, aktyviam šuniui pritaikyta mityba,

• Tinkamas fizinis krūvis,

• Kūno svorio kontrolė.

Perkant šuniuką, labai svarbu įsitikinti, kad tėvai buvo tikrinti dėl displazijos ir kitų paveldimų ligų.

Mityba

Kaip ir visi šunys, bernų skalikai reikalauja kokybiškos, subalansuotos mitybos. Yra du pagrindiniai maitinimo būdai:

Komercinis sausas/šlapias maistas

• Patogu naudoti. Renkantis svarbu, kad pirmasis ingredientas būtų mėsa – pagrindinis baltymų šaltinis.
• Turi būti papildytas vitaminais ir mineralais.
  

BARF (žalia/šviežia mityba)

• Sudaryta iš žalios mėsos, kaulų, organų, daržovių, vaisių.
• Reikalauja žinių ir kruopštumo – netinkamai subalansuotas racionas gali sukelti mitybos trūkumus.
  

Šuniuko ir suaugusio šuns meniu

Šuniukams: augant ženkliai didėja energijos poreikis, todėl būtina pasirinkti aukštos kokybės maistą, turintį pakankamai baltymų ir riebalų. Maitinimas turėtų būti dažnas – 4–5 kartus per dieną mažomis porcijomis. Ypač svarbu, kad maiste būtų tinkamas kalcio ir fosforo santykis, reikalingas sveikam kaulų vystymuisi.

Suaugusiems šunims: pakanka šerti 2–3 kartus per dieną. Racionas turi būti visavertis – su mėsa, riebalais, vitaminais bei mineralais. Rekomenduojama į racioną įtraukti priedus, tokius kaip gliukozaminas ir chondroitinas, kurie padeda palaikyti sąnarių ir kremzlių sveikatą.

Papildomi patarimai

Šerkite šunį pastoviu laiku – tai padės sukurti aiškų dienos ritmą. Sausą pašarą visada laikykite sandariuose induose, kad neprarastų kokybės. Šlapią maistą, jei liko nesuvalgyto, laikykite šaldytuve, o prieš šėrimą pašildykite vandens vonelėje, kad būtų malonesnis kvapas ir skonis.

Apibendrinimas

Rinkdamiesi bernų skaliką veislyne, visada tikrinkite dokumentus ir šuniuko sveikatos istoriją. Venkite neaiškių veisėjų, kurie negali pateikti patikimų duomenų apie kilmę ar veterinarinę priežiūrą. Pasidomėkite, kokiomis sąlygomis augo šuniukas, kuo buvo šeriamas, kaip socializuotas.

Atsakingas veisėjas perduoda ne tik gyvūną – jis dalijasi žiniomis, patirtimi ir rūpinasi, kad šuniukas patektų į tinkamą šeimą.

Bernų skaliko išlaikymo išlaidos

Bernų skaliko įsigijimas iš patikimo veislyno dažniausiai kainuoja nuo 750 iki 1700 eurų, priklausomai nuo veislyno reputacijos, kraujagyslių linijos bei paskirties (ar šuo bus skirtas parodoms, medžioklei, ar kaip šeimos augintinis).

Tačiau pati įsigijimo kaina – tik pradžia. Mėnesinės išlaidos gali siekti apie 86–152 eurus. Į tai įeina pašaras, skanėstai, kramtalai ir priežiūros smulkmenos, pavyzdžiui, maišeliai ekskrementams.

Be to, reikia įvertinti ir metines ar periodines išlaidas: dubenėlių, guolio, pavadėlio, žaislų, šampūnų bei kitų reikmenų keitimą. Prie to prisideda veterinarinė priežiūra, skiepai, apsauga nuo parazitų, draudimas, galimas viliojimas (grooming) ir dresūros pamokos.

Išvada

Berno skalikas – tai ištikimas, draugiškas ir aktyvus šuo, turintis stiprų medžioklės instinktą, bet puikiai tinkantis ir šeimos gyvenimui. Jis myli ilgus pasivaikščiojimus, kvapų pasaulį ir žaidimus su šeima.

Aptarėme svarbiausius šios veislės aspektus: nuo mitybos ir sveikatos iki auklėjimo, veisimo ir finansinių įsipareigojimų. Tinkamai pasiruošę, galėsite mėgautis tvirtu ryšiu su šiuo kilniu ir protingu šunimi ilgus metus.