ŠUNS REFLIUKSAS - KAIP JĮ ATPAŽINTI IR GYDYTI?

Kai tik maistas patenka į organizmą, virškinamasis traktas veikia automatiškai. Virškinimo fermentų sekrecija, maistinių medžiagų įsisavinimas ir turinio perkėlimas į kitus skyrius - tai tik kelios jo užduotys. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šis darbas sutrinka, o tai gali turėti rimtų pasekmių. Kada įtarti šuns refliuksą ir kaip su juo kovoti?

Kas yra šuns refliuksas?

Refliuksas - tai virškinamojo trakto turinio išsiskyrimas į ankstesnius virškinamojo trakto skyrius. Kartais dvylikapirštės žarnos turinys grįžta į skrandį, tuomet kalbama apie dvylikapirštės žarnos refliuksą. Tačiau daug lengviau pastebėti gastroezofaginį refliuksą, kai skrandžio turinys patenka į stemplę.

Taip pat gali atsitikti, kad atsiranda dvylikapirštės žarnos-skrandžio- stemplės refliuksas. Bet kuriuo atveju turime atskirti, ar šie reiškiniai yra fiziologiniai, ar priežasties reikia ieškoti kur kas giliau. Ir čia iškyla dar vienas sunkumas - be refliukso priežasties nustatymo, taip pat būtina stebėti, ar neįvyko tolesnių pokyčių, t. y. ar neišsivystė refliukso liga. Jei taip, refliuksas bus tik jos simptomas. Dėl šios priežasties būtina atlikti tikslią diagnostiką, kad būtų galima aptikti bet kokius pakitimus ir nustatyti tikslią diagnozę.

Kokios yra refliukso priežastys?

Virškinimo traktas paduoda turinį į vieną pusę - taip maistas nuryjamas ir turinys praeina nepriklausomai nuo kūno padėties. Taigi kaip gali atsirasti refliuksas? Yra kelios priežastys.

Pirmoji, tai ta akimirka, kai peristaltinių susitraukimų dažnis staigiai pakinta. Kita - šių susitraukimų stiprumo pokytis. Dar kita priežastis gali būti galinės skrandžio dalies, piloriaus, funkcijos pokytis - jo pakitimai gali paveikti likusią virškinimo sistemos dalį ir prisidėti prie refliukso.

Be to, gastroezofaginio refliukso atveju, įtakos gali turėti per didelis spaudimas skrandyje. Jei jis viršija spaudimą stemplėje ir stemplės sfinkteris atsipalaiduoja, susidaro palankios sąlygos refliuksui atsirasti. Problemą taip pat gali sukelti pakitęs skrandžio pH, kuris lydi šio organo uždegimą. Skrandžio opaligė, ezofagitas, tulžies akmenligė ar padidėjęs rūgštingumas taip pat turi įtakos.

Svarbu suprasti, kad retkarčiais pasitaikantis refliuksas yra fiziologinis reiškinys. Dažniausiai su juo susiduriama, kai šuo yra alkanas - prieš rytinį valgį arba kai šuo gauna maisto vieną kartą per dieną. Refliuksą prieš valgį, žinoma, reikia stebėti, bet jei jis pasitaiko išimtiniais atvejais, jį galima laikyti fiziologiniu.

Šuns refliuksas - simptomai

Skrandžio turinio sugražinimas į stemplę yra nemalonus pojūtis, vadinamo rėmeniu. Pas šunį mes galime to nepastebėti, nes naminiai gyvūnai tokias problemas slepia. Jei pasireiškia stemplės refliuksas, šeimininkas gali pastebėti trumpalaikį nenormalų augintinio kaklo judesį, kaip ir pykinimą, o kartais padidėjusį seilėtekį.

Daugeliu atvejų šunys pašalina turinį - paprastai jis apibūdinamas kaip baltos arba geltonos putos - viskas priklauso nuo to, iš kurios virškinamojo trakto dalies jos atsiranda. Tačiau tai nėra norma, todėl retkarčiais refliuksą gali būti sunku pastebėti.

Priešingai yra su refliuksu, kuris yra dažnas ir patologinis reiškinys. Kai refliuksas sutrikdo virškinamojo trakto ir kitų organų gleivinės pusiausvyrą, atsiranda stemplės refliukso liga. Tuomet gali pasireikšti daugybė simptomų. Jų stebėjimas ir papildomi tyrimai yra labai svarbūs siekiant nustatyti problemos priežastį ir jo atsiradimo pasekmes.

Virškinimo trakto simptomai

Pirmiausia šuo jaučia diskomfortą ir net skausmingumą stemplėje ir skrandyje. Žmonės, turintys panašią problemą, šį pojūtį apibūdina kaip deginimo pojūtį skrandyje ir apatinėje stemplės dalyje. Kartu jie jaučia skrandžio pilnumą. Šuo tokios informacijos mums nesuteiks - turime daryti išvadas iš jo elgesio. Apatija, šlubčiojimas, nenoras judėti ir ėsti, regurgitacija, vėmimas, kartais seilėtekis - tai signalai, kad virškinimo trakte vyksta kažkas blogo.

Nuolatinis gleivinės dirginimas, sukelia stemplės ir net gerklės bei kitų struktūrų uždegimą. Ligai progresuojant, gali susiaurėti stemplė. Tai yra šioje srityje užsitęsusio uždegimo pasekmė. Tokia būklė sunkina jūsų augintinio apetito stoką ir net sukelia rijimo sutrikimus. Po to gali atsirasti skrandžio ar stemplės opų. Tai susiję su dar stipresniu skausmu ir nenoru ėsti maistą. Refliukso metu išmestame skrandžio turinyje gali būti rasta kraujo pėdsakų.

Laikui bėgant refliukso liga gali sukelti stemplės ar skrandžio navikus. Tai sustiprina anksčiau minėtus simptomus ir dar labiau pablogina šuns būklę.

Kitų organų simptomai

Kai šuniui pasireiškia skrandžio refliuksas, simptomai paprastai matomi iš karto. Tačiau kai kurie jų atsiranda vėliau - kai refliuksas kartojasi ilgesnį laiką.

Be virškinamojo trakto, gali būti pažeidžiami ir kiti organai. Dantys ir dantenos gali tapti skausmingi - visa tai dėl periodontito ir dantų emalio pažeidimo. Šie pokyčiai atsiranda dėl pakitusio pH šuns burnoje.

Kiti simptomai gali būti susiję su kvėpavimo sistema: išskyros iš nosies, dusulys, švokštimas, kosulys, pakitęs balsas - tai simptomai, kuriuos galima pastebėti pačiam namuose. Apsilankymo veterinarijos klinikoje metu gydytojas, apklausydamas krūtinę ir atlikdamas krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, gali nustatyti bronchų srities, plaučių uždegimą, taip pat astmos požymių. Taip pat gali būti, kad yra nosies sinusų, gerklų ir net Eustachijaus vamzdžio bei vidurinės ausies uždegimas. Papildomi tyrimai neabejotinai išsklaidys abejones ir leis nustatyti tikslią diagnozę.

Kaip gydyti šuns refliuksą?

Norint pradėti veiksmingai gydyti ligą, būtina nuodugniai ir tiksliai patyrinėti. Endoskopinis tyrimas, be kita ko, gali atsakyti į daugelį klausimų ir neabejotinai palengvinti gydymą. Tuomet gydytojas tiksliai žino, su kokia problema susiduria gyvūnas.

Vaistai gali suteikti gyvūnui palengvėjimą, tačiau daugeliu atvejų liga yra lėtinė ir pasikartojanti, todėl reikia nuolat arba pakartotinai vartoti vaistinius preparatus.

Gydytojas turi preparatų, gerinančių virškinamojo trakto motoriką ir mažinančių skrandžio rūgšties sekreciją. Daugeliu atvejų padeda vaistai, turintys apsauginį poveikį stemplės ir skrandžio gleivinei. Jie sumažina diskomfortą ir suteikia palengvėjimo jausmą. Kai kuriais atvejais taip pat reikalingas gydymas antibiotikais.

Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?

Bet koks neįprastas augintinio elgesys turėtų atkreipti jūsų dėmesį. Jei šuo nenori valgyti, vemia, yra vangus - apsilankymas būtinas. Kartais simptomai nebūna itin ūmūs, tačiau matyti, kad šunį kažkas vargina. Kita vertus, kartais pastebime pavienius atpylinėjimus ar vėmimą.

Net ir dėl tokių dalykų verta kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes negydomas refliuksas gali tapti daug rimtesnių problemų priežastimi.

Kaip šuniui galima padėti namuose?

Kartais šuo akivaizdžiai blogai jaučiasi prieš valgį, pavyzdžiui, po rytinio pasivaikščiojimo. Kartais augintinis gauna valgyti vieną kartą per dieną ir jo skrandis ilgesnę dienos dalį būna tuščias.

Tokiais atvejais patartina pakeisti augintinio racioną ir padalyti jo maistą į kelis mažesnius patiekalus. Taip išvengsite pernelyg didelio skrandžio sulčių išsiskyrimo.

Tačiau kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti pakeisti duodamo maisto rūšį, todėl svarbu mobilizuoti visą šeimą, kad maitintų šunį tik tuo, kuo galima.

Refliuksas šunims - santrauka

Refliuksą pas šunis gali būti sunku pastebėti. Pirmosios problemos pasireiškia gana subtiliai, o laikui bėgant simptomai tampa tolesnių problemų priežastimi. Tokia būklė jau vadinama gastroezofaginio refliukso liga ir kelia nemažą grėsmę šuniui.

Kruopšti diagnozė ir tinkamai parinkti vaistai gali padėti jūsų augintiniui. Gydymo sėkmei įtakos turi ir dietos tipas bei jos pateikimo būdas. Nuoseklus veterinarijos gydytojo rekomendacijų laikymasis padės jūsų šuniui pamiršti nemalonius simptomus ir vėl nerūpestingai mėgautis kiekviena akimirka.