ŠILUMOS SMŪGIS PAS ŠUNIS - SIMPTOMAI, GYDYMAS IR PREVENCIJA

Šiltas vasaros oras skatina ilgesnius pasivaikščiojimus ir žaidimus su šunimi lauke. Kai organizuojame iškylą, išvyką už miesto ar net atostogas - mūsų keturkojis draugas yra su mumis. Tačiau turime prisiminti, kad ilgas buvimas saulėje ir tinkamo vėsinimo nebuvimas gali būti labai pavojingas jūsų šuniui. Būtina ne tik tinkamai apsaugoti savo augintinį, bet ir atidžiai jį stebėti, kad jam neištiktų šilumos smūgis.

Kaip pas šunį pasireiškia šilumos smūgis?

Šilumos smūgis - tai perkaitimo pasekmė. Jis įvyksta, kai šuns organizmas, veikiamas aukštos temperatūros, nespėja atvėsti, nors šuo bando apsisaugoti nuo karščio. Tuomet, kai pasireiškia šilumos smūgio simptomai, šuns kūno temperatūra paprastai būna apie 41-42 ºC. Esant didelei oro drėgmei, mūsų augintinis mažiau geba atvėsti. Tokiomis sąlygomis vidaus temperatūra kyla greičiau, todėl perkaitimo rizika yra didesnė.

Vien buvimas saulėje nėra vienintelė šuns insulto priežastis. Jį taip pat gali sukelti per didelis fizinis krūvis. Nors ši problema dažniausiai kamuoja darbinius šunis, svarbu nepamiršti, kad padidėjęs aktyvumas karštą dieną gali paspartinti ligos vystymąsi.

Insulto metu organizme išsivysto uždegiminė reakcija, kuri paveikia daugelio vidaus organų veiklą ir sukelia jų nepakankamumą. Didžiausi sutrikimai paveikia kraujotakos sistemą, šalinimo sistemą, virškinimo traktą, taip pat kvėpavimo sistemą.

Kurie gyvūnai dažniau serga šia liga?

Kai kurie šunys mėgsta saulėtą orą, o kiti per karščius pastebimai pavargsta. Aukšta temperatūra, ypač kai ji derinama su didele oro drėgme, ypač nemaloni storą ir tamsų kailį turintiems šunims, bet ne tik. Šunims, kurių kvėpavimo takai susiaurėję, t. y. daugiausia trumpaplaukių veislių šunims ir šunims, kenčiantiems nuo trachėjos kolapsų, kyla problemų dėl tinkamo organizmo aprūpinimo deguonimi.

Dėl to kūnas blogiau vėsinamas, o tai pasireiškia greitesniu nuovargiu saulėje. Panaši situacija susiklostys ir nutukusiems arba širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems augintiniams. Gyvūno amžius taip pat turi reikšmės - vyresni šunys ir labai jauni greičiau perkaista saulėje, nes jų organizmas turi nepakankamai aušinimo mechanizmų.

Mūsų sprendimai taip pat svarbūs

Yra veiksnių, kurie prisideda prie insulto ir kuriems turim betarpišką įtaką. Todėl prieš išeidami su šunimi ilgesniam pasivaikščiojimui ar palikdami jį karštą dieną, pagalvokite, ar užtikrinome jan tinkamas sąlygas. Svarbiausia - nuolatinė prieiga prie šviežio, švaraus vandens. Jis suteikia palengvėjimą ir sumažina dehidratacijos riziką. To reikėtų nepamiršti ir tada, kai mūsų šuo yra su antsnukiu.

Kartkartėmis sustokite ir leiskite šuniui laisvai atsigerti vandens. Antsnukį uždedame tik tada, kai reikia. Jis būtinai turi būti pakankamai didelis, kad šuo galėtų žiovauti, nes tai labai veiksmingas būdas atsikratyti šilumos pertekliaus. Štai kodėl antsnukiai, kurie suspaudžia snukį, yra tokie pavojingi karštu oru. Kai šuo yra bute, garaže, voljere ar kitoje uždaroje patalpoje, turėtumėte apsvarstyti, ar ji tinkamai vėdinama.

Šioje vietoje verta priminti, kad paraverto automobilio lango nepakanka, kad būtų užtikrintas tinkamas vėdinimas. Jau po maždaug 30 minučių temperatūra automobilio viduje būna tokia aukšta, kad pažeidžiamos gyvūno ląstelės.

Kaip atpažinti šuns insultą? Simptomai

Insulto metu šuo yra išsekęs. Pagreitėjęs kvėpavimas turėtų padėti jam atvėsti, tačiau nepaisant to, jo kūno temperatūra gali siekti 41 °C ir daugiau. Gleivinės būna sausos ir paraudusios, kartais su petechijomis. Tai lengviausiai pastebima ant akių junginės arba ant dantenų, kai atvertus lūpą.

Taip pat pasitaiko petechialinių kraujosruvų po oda, tačiau jas ne taip lengva pastebėti dėl augintinio plaukų. Vandeningos išmatos ir vėmimas, kuriame galima pastebėti kraujo, taip pat yra insulto požymiai. Kartais šuo netenka sąmonės, gali atsirasti nekoordinuoti judėsiai, jį gali net ištikti traukuliai ar drebulys.

Šuns insultas - gydymas

Jei įtariate, kad jūsų šunį ištiko saulės smūgis, svarbiausia kuo greičiau jį atvėsinti ir nuvežti pas veterinarijos gydytoją. Patys galite jį atvėsinti, pavyzdžiui, pastatę gyvūną šalia ventiliatoriaus ir apipurškę jo kūną vandeniu. Veterinarijos gydytojo kabinete veterinaras turi kitų galimybių, pavyzdžiui, atlikti vėsaus vandens klizmą arba suleisti vėsių skysčių į veną.

Šis gydymas ne tik padeda sumažinti gyvūno temperatūrą, bet ir rehidratuoja bei papildo elektrolitų ir gliukozės kiekį. Kraujo tyrimas padeda parinkti tinkamus skysčius. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti paimti kraujo, kad patikrintų vidaus organų - ypač inkstų - būklę.

Be šaldymo ir tinkamo drėkinimo, taip pat svarbu suteikti pakankamai deguonies, kad būtų išvengta organų išemijos. Visi šie gydymo būdai užima daug laiko ir reikalauja nuolatinio gyvūno stebėjimo, todėl sergantis šuo dažniausiai vežamas į ligoninę ir ten laikomas tol, kol bendra būklė stabilizuojasi. Atsižvelgdamas į bendrą šuns būklę, gydytojas nusprendžia, kiek laiko truks gydymas skysčiais ir deguonimi bei kokių vaistų bus skiriama.

Ar galima išvengti insulto?

Žaisdami su gyvūnu saulėje nepamirškite suteikti jam pavėsį arba periodiškai su juo pereikite į gerai vėdinamą patalpą, kur jis galėtų pailsėti nuo karščio. Nepamirškite dubenėlio su šviežiu vandeniu, kuris turi būti nuolat pasiekiamas. Verta žinoti, kad šunys labai ribotai prakaituoja, todėl jų būdas atsikratyti karščio yra žiovulys.

Todėl, jei mūsų šuniui tenka dėvėti antsnukį, įsitikinkime, kad jis gali pakankamai atverti burną. Yra daugybė būdų, kaip atvėsinti šunį, ir viskas priklauso nuo to, kur esame ir kokios mūsų galimybės. Kai kurie šunys tikrai mielai įšoks į vandenį, kad galėtų kurį laiką paplaukioti, taip pat galima naudoti dušus ar purkštuvus. Jei tokių galimybių neturime, verta pasiruošti iš anksto ir pasiimti su savimi, pavyzdžiui, vėsinantį kilimėlį.

Kiekvienas šuo yra skirtingas, todėl skirtingai toleruoja aukštą temperatūrą. Turėkite omenyje, kad vyresnio amžiaus ar širdies ligomis sergantys gyvūnai karštį toleruoja daug prasčiau. Taip pat šunys, kurių kvėpavimo takai dėl įvairių priežasčių yra susiaurėję. Neverskite jų ilgai vaikščioti ar žaisti, nes jie gali fiziškai neišlaikyti. Gyvūnams, kurie per karščius akivaizdžiai pavargsta, visada reikėtų suteikti pavėsį ir gerą ventiliaciją. Jei žinote, kad ilgesnį laiką praleisite saulėje, apsvarstykite galimybę palikti šunį namuose, kad išvengtumėte perkaitimo.

Šunis ištinka šilumos smūgis ne tik dėl saulės. Nepamirškite, kad perkaitimas gali įvykti ir dėl per didelio fizinio krūvio, t. y. kai jūsų augintinis pervargsta. Pernelyg didelis fizinis aktyvumas karštą dieną - tai derinys, kuris greitai gali sukelti nemalonių pasekmių.

Ką būtinai turime turėti omenyje?

Atostogos ir pasivaikščiojimai tai ne vienintelė proga susitikti su aukšta temperatūra. Gyvūnai paliekami vieni namuose arba nuolat gyvena kieme. Todėl patalpose, kuriose jie būna, būtinai pasirūpinkite pavėsiu ir tinkamu vėdinimu. Taip pat parūpinkite, kad vandens dubenėlis visada būtų pilnas, ir nedėkite šuniui antsnukio, nebent tai būtina. Šunį atvėsinti padės ir vėsinantys kilimėliai bei žaidimai su vandeniu - laistytuvu ar net sodo žarna.

Kiekvienas iš mūsų norėtų apsaugoti savo šunį nuo neigiamo saulės poveikio. Kartu norėtume, kad mūsų augintinis lydėtų mus, kai laisvalaikį leidžiame ne namie. Taigi verta žinoti, ką galite padaryti, kad sumažintumėte savo šuns perkaitimo riziką. Nepamirškime augintinių, kurie nuolat būna kieme, ir pagalvokime apie priemones, kurios pagerins jų komfortą. Būdami atidūs galime užtikrinti, kad mūsų augintiniai maloniai ir saugiai praleistų laiką lauke.