LAMBLIJOS PAS ŠUNIS - KUO JOS PASIREIŠKIA? GYDYMAS IR PROFILAKTIKA

2023-02-24
LAMBLIJOS PAS ŠUNIS - KUO JOS PASIREIŠKIA? GYDYMAS IR PROFILAKTIKA

Dažna apsilankymo veterinarijos klinikoje priežastis. Parazitai skirstomi į išorinius ir vidinius. Išioriniai (ektoparazitai), t. y. parazitai, kurių, be kita ko, galima rasti šuns kailyje. Tai, pavyzdžiui, blusos, erkės, utėlės, niežai ir pintys. Antroji rūšis yra vidaus parazitai (endoparazitai), t. y. tie, kurie dažniausiai gyvena mūsų augintinio virškinimo trakte. Vidiniams parazitams priklauso kaspinuočiai, apvaliosios kirmėlės, pirmuonys (kokcidijos, lamblijos). Šiandienos straipsnyje aptarsime varginantį vidaus parazitą, kurį gana sunku aptikti atliekant bendrą išmatų tyrimą ir kurio nenaikina standartinis profilaktinis dehelmintizavimas. Tai šunų lamblijos, kurios, deja, gana plačiai paplitusios aplinkoje, ir jūsų šuo gali labai lengvai jomis užsikrėsti netiesiogiai, išgėręs vandens iš balos, arba tiesiogiai susidūręs su šį parazitą nešiojančiu šunimi.

Kas yra lamblija?

Lamblija yra kirmėlių grupės pirmuonių parazitas, galintis sukelti ligą, vadinamą giardiaze. Pagrindinis simptomas yra viduriavimas. Parazito šeimininkai gali būti žmonės arba gyvūnai, įskaitant šunis ir kates. Taip pat galima jas aptikti pas beždžiones, kiaules ir graužikus.

Kaip užsikrečiama?

Užsikrečiama dažniausiai oraliniu būdu, į burną patekus invazinėms pirmuonių cistoms. Pagrindiniai infekcijos šaltiniai yra užterštas vanduo, dirvožemis arba žalios, neplautos daržovės. Be to, parazitais galima užsikrėsti tiesiogiai per kontaktą su gyvūnais, kurie jau turi lamblijas.

Lamblijos pas šunis

Cistoms patekus į skrandį, dėl druskos rūgšties atsiranda vadinamieji excitozoitai, kurie po ląstelių dalijimosi duoda pradžią trofozoitams, t. y. parazito stadijai, gyvenančiai dvylikapirštėje žarnoje ir priekinėjė tuščiosios žarnos dalyje. Trofozoitai prisitvirtina prie plonosios žarnos epitelio ląstelių, dalijasi ir kolonizuoja vis didesnį žarnos gleivinės plotą. Periodiškai dalis jų sudaro cistas, kurios su išmatomis išsiskiria į aplinką. Tokios cistos gali išgyventi lauke be šeimininko nuo kelių dienų iki net kelių savaičių, todėl ir gali būti pagrindiniu jūsų augintinio infekcijos šaltiniu.

Nors jos nėra tokios atsparios aplinkos veiksniams kaip, pavyzdžiui, kokcidijų oocistos, tai užteršus aplinką, jos labai lengvai perduodamos mechaniniu būdu - ant batų, gyvūnų plaukų, o vaikai žaidžiantys smėlio dėžėse perneša ant nešvarių rankų. Gyvūnas gali užsikrėsti ir savitakos būdu, kai šuo valo, laižo savo kailį, cistos patenka į burną.

Kaip dažnai užsikrečiama?

Europoje šunų ir kačių užsikrėtimas lamblijomis siekia 3-7 %. Daug dažniau užsikrečia jauni, jaunesni nei vienerių metų amžiaus gyvūnai, todėl lamblijos yra labiausiai paplitęs vidaus parazitas šioje amžiaus grupėje. Infekcija taip pat dažniau pasitaiko didelėse gyvūnų koncentracijose, t. y. prieglaudose, šunų viešbučiuose ir veislynuose.

Jūsų augintinio ligos simptomai

Ar įtariate, kad jūsų šuo turi lamblijas? Simptomai gali visai nepasireikšti, nes tai labai klastingas parazitas. Retkarčiais gali atsirasti lėtinis viduriavimas su gleivėmis. Viduriavimas gali būti trumpalaikis, t. y. iškart po jo gali pasirodyti normalios išmatos, o tai paprastai nuslopina šeimininko budrumą. Po kurio laiko vėl atsiranda viduriavimas, kuris gali išnykti ir savaime. Išmatose taip pat gali atsirasti kraujo.

Gali pasireikšti vėmimas, apetito praradimas, pilvo skausmas, vidurių pūtimas, svorio kritimas ir apatija, ypač imuniteto sutrikimų turintiems šunims bei šuniukams, kurie kartu yra užsikrėtę kitais patogenais. Esant stipriam parazitiniam užkrėtimui, gali pasireikšti net mažakraujystė.

Kaip pasiruošti šuns tyrimui dėl lamblijų?

Jei įtariate, kad jūsų šuo užsikrėtęs parazitais, paprasčiausiai surinkite šiek tiek išmatų į indą ir perduokite jį veterinarijos gydytojui. Kai kalbama apie lamblijas, reikalas šiek tiek sudėtingesnis. Lamblia cistas išsiskiria išmatose labai nereguliariai ir nevienodais kiekiais. Kad rezultatas būtų patikimas, reikia surinkti bent 3 išmatų mėginius per 5-7 dienas.

Kaip ištirti lamblijas?

Dažniausiai naudojamais testai, skirtais diagnozuoti šunų giardiazę, yra mikroskopinis tyrimas, PGR, Elisa ir imunochromatografinis testas. Mikroskopinis tyrimas yra vienas iš pigiausių diagnostinių tyrimų, deja, dažnai gali duoti klaidingai neigiamus rezultatus. Naudojant šį metodą labai lengva nepastebėti parazito. Antrasis metodas, kuriuo galima nustatyti lamblijas veterinarijos klinikoje, yra imunochromatografinis testas. Rezultatą galima nustatyti jau po 10 minučių. Išmatų PGR tyrimas yra vienas jautriausių veterinarinėje laboratorinėje diagnostikoje naudojamų diagnostikos metodų.

PGR metodu galima tiesiogiai įrodyti, kad yra lamblijos, konkrečiai jos DNR. Tai taip pat brangiausias metodas. Atliekant išmatų ELISA tyrimą, tiriamojoje medžiagoje ieškoma parazito antigenų. Greitieji imunochromatografiniai tyrimai dažniausiai naudojami veterinarijos praktikoje. Kartais, jei rezultatas būna neigiamas ir veterinarijos gydytojas abejoja, jis gali siųsti išmatų mėginius į laboratoriją, kad būtų patvirtintas parazito buvimas jautresniu tyrimu (Elisa arba PGR).

Lamblijos - gydymas

Jei patvirtiname, kad šuns išmatose yra parazito, turime taikyti tinkamą gydymą. Yra kelios giardiazės gydymo schemos. Vienas iš variantų - naudoti fenbendazolą kasdien per 5 dienas. Tada darome savaitės pertrauką ir ciklą pakartojame. Kartais užtenka kelių gydymo dienų, tačiau kai kuriais atvejais, norint atsikratyti parazito, reikia atlikti daugiau tokių ciklų.

Kitas metodas - duoti tablečių, kurių sudėtyje yra febantelio/pirantelio/prazikvantelio derinys –(standartinė dehelmintizavimo dozė), per tris dienas, vieną dozę kiekvieną dieną. Taip pat gali būti veiksmingas metronidazolo vartojimas du kartus per dieną per penkias dienas. Baigus gydymą, labai svarbu dar kartą patikrinti išmatas. Jei rezultatas neigiamas, gydymą galima nutraukti. Jei tyrimuose vis dar aptinkama lamblijų, turime dar kartą pakartoti ciklą arba pakeisti vaistus. Tai jau nuspręs veterinarijos gydytojas.

Profilaktika

Esminiai parazitų perdavimo tarp gyvūnų prevencijos elementai yra patalpų valymas, švarių indų, kuriuose duodamas maistas ir vanduo, naudojimas, augintinio prausimas, siekiant pašalinti prilipusių išmatų ir cistų likučius, ir tinkamas išmatų šalinimas. Jei namuose jau turime gyvūną ir norime įsigyti naują šunį ar katę, geriausia ištirti naujoko išmatas dėl parazitų, įskaitant lamblijas.

Zoonozės

Nepamirškime, kad lamblijomis galime užsikrėsti nuo savo augintinio. Jei turime šunį, kuriam diagnozuotos lamblijos, iš karto neišsigąskite, kad jis perduos šį nemalonų parazitą jums. Jūsų šuniui turėtų būti taikomas tinkamas veterinarijos gydytojo parinktas gydymas.

Kad apsaugotumėte save, savo šeimą ir neleistumėte parazitui pakartotinai užkrėsti jūsų šunį, turite reguliariai plauti rankas, ypač po kontakto su savo augintiniu. Pravartu reguliariai skalbti šuns patalynę ir valyti vietas, kuriose buvo jūsų šuo. Galite apsirūpinti drėgnomis vaikiškomis servetėlėmis ir reguliariai po pasivaikščiojimų nušluostyti šuns užpakaliuką ir, žinoma, iš karto po to nusiplauti rankas.

Nepamirškite reguliariai tikrinti savo šuns sveikatos būklę. Jei pastebėjote nerimą keliančių simptomų, nuveskite savo augintinį pas veterinarą, kad kuo greičiau būtų galima taikyti tinkamą gydymą. Jei jūsų šuniui kartojasi viduriavimas be jokios priežasties, verta ištirti išmatas dėl lamblijų. Atminkite, kad standartinis kas 4-6 mėnesius atliekamas dehelmintizavimas, kuris yra veiksmingas apvaliosioms kirmėlėms ar kaspinuočiams, nėra veiksmingas lamblijoms.

pixel